Kai netyčia gatvėj susitinkam,
Nedrįstu pažvelgti į akis...
Ne vienam jaunystėj tai nutinka.
Ir buvo kaltė... kas pasakys?

Kaip seniai, mielasis, tai jau buvo.
Esam jau senokai svetimi.
Skrido meilės paukštė ir pražuvo.
Tu jau kitą sutikai kely.

Prie altoriaus meilę jai prisieksi
Ir linksmi svečiai užtrauks „kartu!..“
Skausmo taurę už tave pakelsiu.
O širdy bus tuščia ir nyku.

Laikas bėgs ir tu mane pamirši,
Praeitin užverdamas duris,
Tik jaunystėj kartais taip nutinka.
Ir kieno kaltė? Kas pasakys?