Bėga kelias per pievas, laukus,
Ten, kur mūsų miela Adomynė.
Čia namai, čia toks giedras dangus,
Čia tėvai, čia vaikai, čia gimtinė.

Adomyne, miela Adomyne!
Mažas žemės grumstelis esi.
Adomyne, miela Adomyne!
Kiekvienam tu sodiečiui brangi.

Tu galinga sava praeitim:
Pono dvaras ir liepų alėja,
Bažnytėlė, ramus tvenkinys,
Senas parkas, nugairintas vėjo.

Skuba metai, lyg upė srauni.
Adomynė kas dieną gražėja.
Lai negęsta languos žiburys,
O širdis džiaugsmo grūdą pasėja.