Mes ėjom, vis ėjom ir ėjom
Gėlėm pasipuošę – jauni.
Staiga žiema atskubėjo –
Sužvarbom visi.
Pakelėje namelis stovėjo.
Suėjom į jį mes basi.
Prie krosnies senolis sėdėjo,
Barzda apšerkšnijus – graži.
Stebuklą jis mums pažadėjo,
Kad būsim laimingi visi,
Gėlėtoje pievoje šoksim,
Vėl gražūs – jauni...
Išėjom į lauką laimingi,
O ten – pieva pilna žiedų...
Senolio namelis pradingo,
Nuo to laiko
Stebuklais tikiu...