Esu mažytė žemės dulkė,
Kasdien klaidų vis pridarau.
O Viešpatie, meldžiu, neteiski,
Kaltes manąsias man atleiski.
Tu Nemarus, Tu Visagalis,
Apšvieski, Dieve, mano kelią,
Kad vėliai nesuklupčiau,
Iš doros kelio neišsukčiau.
Ir kai kelionę žemišką užbaigsiu,
Apglėbki Tėviška ranka...
Leisk paklausyti choro angelų,
Juk pas Tave ten taip gražu...
Atleiski man už šią paikystę,
Tik siela trokšta atgaivos,
Tad meldžiasi lig pat aušros.