Ant mano liaunų pečių
Uždėjai, Dieve, sunkią naštą
Ją nešti darosi sunku...
Aš nesu toks stiprus
Kaip Tu, o Dieve Visagali,
Tavo našta buvo daug kart sunkesnė.
Klupai ir kėleis vėl,
Kad iki galo ją nuneštum...
Stiprybės iš tavęs semiuos,
Maldoje ją surandu...
Bandysiu savo naštą nešt
Ir aš lyg galo.
Žinau, kelionė baigsis,
Ir jei įstengsiu vykdyt valią Tavo,
Dangaus palaiminta šviesa nušvis,
Priglaus ji sielą mano...