Aldona Lavickienė

Gimiau 1956 metais. Baigiau Panevėžio A.Damaševičiaus medicinos mokyklą ir Kauno Veterinarijos akademiją. Rašau nuo 2008 metų. Išleidau poezijos knygelę „Didysis nuprotėjimas“ ir keturis romanus: „Kodėl gi ne“, „Likimo vėjai“, „Hortenfilas“ ir „Kelio vingiai“.

Esu Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos, Lietuvos kūrybinės raiškos asociacijos „MENŲ SODAS“, kūrybinės raiškos asociacijos „Kauno branduma“, Biržų neįgaliųjų draugijos literatų klubo „Svajokliai“ ir Kupiškio literatų klubo „Lėvens balsai“ narė. Subūriau Skapiškio literatų grupę „Liktarna“. Esu 12 knygų bendraautorė.


Viešpatie, meldžiu Tave malonės,
Kad neprailgtų žemiška kelionė.
Dėkoju Tau malda kasdieną
Už dosnias dovanas visas.
Tik žemės kelias nėra lengvas,
Bet tokį man paskyrei Tu.
Klumpu, keliuos ir vėl einu
Nuo vieno skausmo iki kito...
Džiaugiuos kiekviena dovana Tava,
Už jas dėkoju Tau malda.
Gerasis Viešpatie, Tu toks dosnus,
Man tiek daug dovanojai.
Per amžius būsiu Tau dėkinga,
Suklupusi prie kryžiaus melsiuos,
Už Tavo iškęstas kančias...

Esu mažytė žemės dulkė,
Kasdien klaidų vis pridarau.
O Viešpatie, meldžiu, neteiski,
Kaltes manąsias man atleiski.
Tu Nemarus, Tu Visagalis,
Apšvieski, Dieve, mano kelią,
Kad vėliai nesuklupčiau,
Iš doros kelio neišsukčiau.
Ir kai kelionę žemišką užbaigsiu,
Apglėbki Tėviška ranka...
Leisk paklausyti choro angelų,
Juk pas Tave ten taip gražu...
Atleiski man už šią paikystę,
Tik siela trokšta atgaivos,
Tad meldžiasi lig pat aušros.

Mes ėjom, vis ėjom ir ėjom
Gėlėm pasipuošę – jauni.
Staiga žiema atskubėjo –
Sužvarbom visi.
Pakelėje namelis stovėjo.
Suėjom į jį mes basi.
Prie krosnies senolis sėdėjo,
Barzda apšerkšnijus – graži.
Stebuklą jis mums pažadėjo,
Kad būsim laimingi visi,
Gėlėtoje pievoje šoksim,
Vėl gražūs – jauni...
Išėjom į lauką laimingi,
O ten – pieva pilna žiedų...
Senolio namelis pradingo,
Nuo to laiko
Stebuklais tikiu...

Ant mano liaunų pečių
Uždėjai, Dieve, sunkią naštą
Ją nešti darosi sunku...
Aš nesu toks stiprus
Kaip Tu, o Dieve Visagali,
Tavo našta buvo daug kart sunkesnė.
Klupai ir kėleis vėl,
Kad iki galo ją nuneštum...
Stiprybės iš tavęs semiuos,
Maldoje ją surandu...
Bandysiu savo naštą nešt
Ir aš lyg galo.
Žinau, kelionė baigsis,
Ir jei įstengsiu vykdyt valią Tavo,
Dangaus palaiminta šviesa nušvis,
Priglaus ji sielą mano...

Kai mirties angelas
Pamos baltu sparnu,
Ar leisi, Viešpatie,
Suklupt prie kojų Tavo?
Galbūt esu aš neverta
Įeit pro dangiškus vartus.
Žinau, Tu geras, Viešpatie, esi,
Visas kaltes atleisi...
Atliksiu kantriai bausmes paskirtas
Ir pro dangaus vartus įžengsiu,
Jei būsi Tu man gailestingas...

Už šiandien dieną
Padėkokim malda
Ir už tai,
Kad turėjome duonos.
Pasimelskim,
Kad ryt būt kita,
Neprastesnė nei ši diena...

Kažkas davė sparnus.
Ką man su jais daryt?
O gal pametė kas?
Gal kas ieško?
Stovi kampe pastatyti,
Bijau, kad neimtų pelyti.
Man kažkas davė sparnus.
Nubudus radau
Juos prie lovos.
Ką su jais reikia daryti?
Man kažkas davė sparnus,
O kaip skraidyti neparodė.
Mėnesėtom naktim
Išnešu juos į lauką.
Pamosuoju, kad prasivėdintų.
Kai ima švytėti -
Palaukiu,
Gal kas ateis atsiimti...

Aš nepamenu angelo vardo
Kuris atnešė manę į žemę,
O gal tai buvo gandras
Manę skraidinęs ant sparnų,
Bet argi tai svarbu...
Kiekvienais metais gandras
Grįžta į savo lizdą,
Kuris yra prie mano lango,
O angelas dažnai sapne aplanko,
Bet niekad nesuspėju
Paklausti kuo gi jis vardu...

Rankose taurės šampano,
Laikrodis dūžius skaičiuoja.
Senieji Metai pavargę
Dar kartą ranka pamoja.
Atkrykščia, ataidi Nauji,
Lydimi fejerverkų saliuto.
Senieji jau praeity...
Naujuosius sutikim džiaugsmingai,
Kad ir kokie jie būtų ...

***
Staltiesė balta ant stalo,
Eglė kampe papuošta.
Namuose ramybė – tyluma.
Suskamba žirgų varpeliai,
Kieman rogės suka jau.
Šeima suguža sušalus,
Šilton pirkion pagaliau.
Šventinius rūbus greit keičia,
Skuba gyvulius apeit,
O mama ant stalo deda
Kūčių patiekalus visiem.
Gyvulėliai sužiūrėti,
Pasipuošę vėl visi,
Sėdasi šeima prie stalo –
Namuose rimtis.
Ką tik grįžę iš bažnyčios,
Namuose dar pasimels.
Siūs dangun jie savo maldą
Ir palaimos Dievo mels.