Ant mano slenksčio sutemos, 
Sugriaudė ir nulijo.
Ir smelkiasi pro ūkanas
Randai, kurie negyja.
Lyg antspaudas ant sielos –
Nei gydyti, nei kęsti...
Nelengva ir nemiela
Beprasmę naštą nešti...
Skandint į patį dugną, 
Užkast sode po krūmu, 
Gražinti su kaupu,
Labiau iš dėkingumo...
Dalintis su kiekvienu, 
Kuris išdrįs derėtis, 
Tik viskas išbyrės,
Jis kiauras tarsi rėtis.
Na, ne – nesidalinsiu, 
Kad piktžolių nesėčiau.
Ant mano slenksčio sutemos,
Dangaus takai žvaigždėti...

Komentuoti