Kas naujo pas tave, 
tu klausi – nieko gero...
Kažkaip laikausi 
– aš – tarsi ne aš...
Supykina rytais, 
kasdieną galvą skelia,
kartojasi ruduo ir rutina.
Kas naujo – o gi nieko,
tušti namai ir puodai,
ir draugė siuvamoji nenauja...
Kur trumpa, ten ir trūksta,
ir jau nebematuoju...
Tos paskutinės skiautės 
neužteks.
Kas naujo – negi rūpi
kaimietiškos blevyzgos,
Du katinai, nekenčiamas šuva...
Kažkaip dar gyvenu –
bandau pamilti tylą...
Ir kuo mažiau galvot apie tave.

Komentuoti