Aš sugrįžtu namų takeliu,
Žaliom takažolėm per kiemą,
Ne pėdomis einu, skrendu,
Tenai, kur man nurimtų siela.

Begarsis laikas vis girdės,
Kasdien kur kris grumsteliai,
Ant svetimos jau pavardės,
Vėl prasikals lankoj čiobreliai.

Ten, kur ąžuolas barstys giles,
Kai miegos eglės žaliaskarės,
Kur rinkdavau pievų gėles
Ir pūsdavo šiltas vėjas vakaris.

Lėksiu, krisiu į kaimo srautą,
Į potvynius dainų ir vandenų.
Sielą, kad lig žvilgesio išplautų
Ir pakeltų lengvą ant sparnų.

Prisiminimus metai riekėm raiko,
To jau niekas neišraus iš širdies.
Aplankyt gimtinę vis neliko laiko,
Be sparnų nuskrist, kas gi galės?

Komentuoti