Širdim teka mano dienos
Ir šypsos mėlynas dangus.
Tarp žmonių nelieki vienas
Ir džiaugiasi pakilęs žmogus.

Tarp žvaigždžių liks metai,
Gražu, jei kas dar palydės.
Nuo medžių pabiro lapai,
Tepaliko ugnis ant širdies.

Ilgiuos dainų, dainuotų jaunam laike,
Buvo širdy taip šilta ir gražu!
Dabar dairaus, sušalusi lauke,
Rudeniniuos ratuos ilgesį vežu.

O dienos bėgs it nutekėjusios,
Išnyksiu neišklaususi visų dainų,
Aukšta styga nakty skambėjusių
Rytais prie lango jazminų baltų.

Kasdien trumpėja metų kelias,
Ir štai prabėgo dar viena diena.
Gyvenimas mažytis it taškelis,
Jį paskandino netektys, tamsa...

Komentuoti