Paliksiu viską tavo atminty,
Kas širdyje gerumą sėjo.
Savas eiles baltam sąsiuviny
Ir tą gyvenimą, kuris praėjo.

Ir niekad neišeisiu išsigandusi
Jau turimo likimo ar nakties.
Gyvenimas pavirs legendom
Ir mano pilką valandą nušvies.

Paliksiu upę, jos pakriaušes,
Kur aidėdavo griežlės daina,
Kur dobilai lankoje pasišiaušę,
Išbars ramunę ir sakys ,,gana“!

Miegos net miestas po lietaus
Ir net liepsna neužgesins likimo.
Sapne rašau vėl ilgą laišką tau -
Nei vieno žodžio apie praradimą.

Ne visada išėjus jau negrįžti,
Ar tu suprasi, mylimas žmogau,
Vejuos tave it dieną vakarykštę,
O tu ar patikėtum, kad grįžau?..

Komentuoti