Mes it paukščiai sparnuoti
Pradingstam melsvam debesy,
Kartais esame net sužieduoti,
Kad sugrįžtume dienų sūkury.

Mes lyg jūroj du pilki laivai
Atnešti sraunių likimo bangų.
Gerai, kai šypsomės it vaikai
Ar rasą braukiam nuo langų.


Du laivai, ieškantys uosto,
Mes - gulbės ežero bangoj.
Lyg ašara riedanti skruostu
Raudonų dobiliukų lankoj.

Dažnai rašau ir vis kuriu,
Negailiu net nemigo naktų.
Einu kasdieną įtemptu lynu,
Ne paukštė aš - skristi negaliu.

Plaukia rūkas it laivas palauke,
Vis viena jį vejuosi iš paskos.
Niekas čionai seniai nebelaukia
Ir jau niekas manęs neieškos...

Komentuoti