Plaukiau per banguotą jūrą
Nusinešusi paslaptis kartu.
Nejausdama net kūno tūrio,
Ieškojau, kur paklydai tu...

Plaukiau, plaukiau vis į tylą
Išdavusi svajones gelmėms.
Judėjau, virpėjau per miglą,
Visa atsidavusi versmėms.

Taip svajingai supo vėjas
Tolumoj vandens bangas,
Kai baltai pražydo ievos,
Širdį talžė vėl kažkas.

Kaip lengvai pakilo rūkas
Virš plačių dangaus skliautų.
Sklandė juodų paukščių pulkas,
Pasiklydęs tarp naktų.

Neliko nei laimės, anei turtų,
Bet vis tiek turtingiausia esu.
Kūrybą turiu it nektarą užburtą
Ir turiu amžinybę naktų vienišų.

Komentuoti