Gražių motyvų pilnos aibės
Ir išgyvenimų pilna širdis.
Nusivylimų, liūdesio ir baimės,
Kai kambarį pridengia jau naktis.

O naktyje ramioj taip tylu ir pilka -
Įkyrus tik laikrodžio tiksėjimas.
Mintys suvyniotos lyg į baltą šilką
Ir kasnakt aplanko mus tikėjimas.

Mintys užplūsta it sūri banga,
Vizijos ir neišsipildę mūsų norai.
Suvirpa kūnas it paliesdamas kažką,
Kai lieka širdyje neišsakyti žodžiai.

Gyvenimas - vėjo plakamos burės -
Jau į kitą platumą mus neša.
Kiekviena diena prasmės nebeturi,
Kas širdim surinkta buvo po lašą.

Žmogus sudūžta it porcelianas,
Be galo esam trapūs, laikini.
Suklumpa jaunas kaip ir senas,
Atėjęs nuogas - nuogas išeini...

Komentuoti