Ir tamsoje yra šviesos,
Spindulys jaukus ir šiltas,
Tačiau neberandu jame tiesos, 
Nes tekinas nubėgo upės tiltu.

Nuo bėdų nusvyra rankos,
Net krūtinėje pritrūksta oro.
Širdies dūžiai dažniau trankos,
Pamatyti spindulį nelieka noro.

Iš kur stiprybės pasisemti,
Kai sutemos perplėšia dangų?
Į kokį ramstį atsiremti,
Kai šviesos nelieka net už lango?.

Žvelgiu į dangų rankas sunėrusi,
Suskirdę lūpos šnabžda maldą,
Kaip gi be spindulio ištvėrusi,
Kai širdyje tamsa tik kalba?..

Komentarai   

#2 Birute 2019-02-19 20:59
Nukelia į tolimus prisimininmus, gal buvusius, o gal ir išgalvotus... Nuostabios eilės!
Cituoti
#1 Valerija 2019-02-18 13:39
Mes jau ties ta riba, kai meilė kovoja su sveikata, neliūdėk miela Birute.Ačiū už eilėraštį ,kuo daugiau kūrybinių minčių
Cituoti

Komentuoti