Prie praeities savo krantų
Žvalgausi atgal jau vakarėjant
Ir patikėti niekaip negaliu,
Kad šitaip ją užpustė smėlis.

Kam šito balto ryto aušros
Jeigu neatneša netgi giedros?,
Dusau dėl vasarinės sausros,
Kam man praeitis be rytdienos?

Gyvename ir jaučiame visi,
Juokiamės ir verkiame it vienas,
Išgerta taurė laimės sklidina
Ir kojas stipriai badomos ražienų...

Girgžda jau Grįžulo ratai,
Miega danguj sublogusi delčia,
Greitai prabėgo gyvenimo metai,
Kaip tie eiklūs žirgeliai risčia.

Baigiasi kelionė. Laikas sustoja,
Šypsos ir ploja atbudusi delčia,
Tiktai aukštybėje nieks negalvoja,
Kad kelio atgal jau mums nebėra.

Komentarai   

#3 ADA 2019-02-20 13:05
Džiaugiuosi Jūsų talentu.Ačiū,ka d padedate sustoti prie praėjusių laikų,o ten randame daug visko gražaus,linksmo ,neišgalvoto,da ug išgyventų potyrių,neišsip ildžiusių svajonių.Kai pradinėse klasėse mokytoja liepė sudėti spalvotą mozaiką,atrodė taip viskas gerai sekėsi greitai atlikti.Ir galvojome,kad gyvenimo mozaika dėstysis taip pat lengvai.Bet toje mozaikoje buvo ne tik ryškios spalvos,bet atsirasdavo pilkų,tamsių dėmių.Ačiū,Biru te,kad nuolatos padedate sugrįšti į tuo gerus laikus.O ta gyvenimo kelionė tegul dar tęsiasi ilgai ilgai...Labai mielos,išgyvent os eilės...Lauksiu daugiau...
Cituoti
#2 Gražina 2019-02-18 19:43
Metai eikliaisiais žirgais prašuoliavo...J aunystė kaip ir gamtoje pavasaris- toks gražus,įvairias palvis, bet kartu ir trumpas. Gyvenimo vasara sukiesi tarsi voverė amžiname rate ir štai ruduo jau atkeliavo.Kas žino, kokį likimas kiekvienam yra numatęs, bet išeiti dar tikrai nesinori, nesinori baigti kelionės šioje gražioje žemėje, kur tiek draugų, artimų žmonių,kur šviečia saulė, kur liejasi tokios gražios mintys mylimų poetų.Birute,sė kmės ir sveikatos Jums...sustoti tikrai dar ne laikas, nes jūs reikalinga mums jūsų kūrybą vertinantiems -Gražina
Cituoti
#1 Valerija 2019-02-18 13:53
Neliūdėk, toks grožis eilėse sudėtas, taip malonu skaityti, nesvarbu, kad ir ašarą tenka nuryti.
Cituoti

Komentuoti