Prie praeities savo krantų
Žvalgausi atgal jau vakarėjant
Ir patikėti niekaip negaliu,
Kad šitaip ją užpustė smėlis.
Kam šito balto ryto aušros
Jeigu neatneša netgi giedros?,
Dusau dėl vasarinės sausros,
Kam man praeitis be rytdienos?
Gyvename ir jaučiame visi,
Juokiamės ir verkiame it vienas,
Išgerta taurė laimės sklidina
Ir kojas stipriai badomos ražienų...
Girgžda jau Grįžulo ratai,
Miega danguj sublogusi delčia,
Greitai prabėgo gyvenimo metai,
Kaip tie eiklūs žirgeliai risčia.
Baigiasi kelionė. Laikas sustoja,
Šypsos ir ploja atbudusi delčia,
Tiktai aukštybėje nieks negalvoja,
Kad kelio atgal jau mums nebėra.
Komentarai
Komentarų RSS srautas.