Plaikstės kvapas ant pagalvės,
Rausvą rožę, kai padėjai man.
Spindulys nukrito ant palangės,
Ilgesys kasdieną beldėsi langan.

Saulėlydžiai švietė gaisrais,
O padangė liepsnomis žydėjo,
Pamaniau, kad tada supratai,
Kad nebijom padūkelio vėjo.

Laikas užpustė netgi metus,
Takelius ir kelius kur praėjom
Ir palikęs jausmus pamirštus
Nei ,,sudie‘‘, nei ,,atleisk‘‘ nekalbėjo.

Taip ir slenka diena po dienos,
Kasdien valandas laikas skaičiuoja,
Tiksi laikrodis, abu bėgame mes,
Ne mane,saulės blyksnį bučiuoji.

Širdis jau pavargo mylėti,
Greit nuvyto ir rožių žiedai,
Tiktai vis negaliu patikėti, kad
To jausmo mums buvo mažai.

Komentarai   

#2 Birute 2019-02-19 21:06
Gražūs ir gliai prasmingi žodžiai.
Cituoti
#1 Valerija 2019-02-18 13:36
Pats stipriausias jausmas žemėje, tai MEILĖ, kurią taip gražiai čia puoselėjate. Didelis ačiū.
Cituoti

Komentuoti