Paimki mane vėl už rankos
Kaip tą vakarą veskis į šilą.
Širdis vis krūtinėje trankos
Ir į naktį panirkim nebylią.
Toj nakty vaikšto mėnulis,
Mėnesieną po šaukštą pilsto.
Rankos tuščios - liko tik nulis,
Lai širdis nuo vargų nepailsta.
Norėčiau nors kartą pakilti
Iš aukštai į žemę žiūrėti,
Gal iš naujo galėčiau pamilti
Tave it spygliuotą erškėtį.
Aš vis bėgu, o tu ar pagausi?
Mano bangą neramią ir linksmą,
Tos bangos it midaus paragausi,
Nuo ilgesio, manau, tau nelinksma.
Kad pajaustum saulę ir lietų,
Praradimus visus, kad pamirštum,
Savo žemę ir žmones mylėtum,
Kas dar liko širdy pasiimtum.
Komentarai
Komentarų RSS srautas.