Vakaras rimo ant rankų pavargęs,
Žemė kvepia po saulės laidos,
Palaukės kely klevas sužvarbęs
Klausosi posmų vėjo dainos.

Daužomos bangos gūsių piktų,
Griūdamos bėga į krantą,
Ilgėsimės mes kelių numintų,
Vėjo šneką be žodžių suprantam.

Ir supasi mintys - mįslingos klajūnės-
Ir varsto rožančiaus karolius,
Tokia prieblandos valanda būna,
Kai užgęsta saulėlydis toliuos...

Kas pasvers, ar atims kiek sudėta
Į šią naktį vilčių ir maldų?
Ar žinos, kad čia rankos grublėtos,
Rišo mazgą naktų vienišų?.

Iš anapus nakvynėn parskridę,
Lizde gandrai jau kalena,
Kiek likimų vingiuotoje brydėj
Lėvens pievoj žilvyčiai vis mena?

Komentarai   

#1 Valerija 2019-02-18 13:50
Taip Birute, pavasaris jau ne už kalnų ir labai malonu,Jums ačiū užgražaus laukimo žodžius.
Cituoti

Komentuoti