Atskriski ant paukščio sparnų,
Kai bėgs pavasaris pašlaitėm,
Rašau laišką ant upės bangų,
Tikiuosi, kad gausi jį greitai.

Ir žinau, kad kelią seną rasi,
Tenai, kur gervės vėlei klykia,
Žadėtų pažadų jau neberasi,
Rasos papievių, kaip jaunystėj.

Čionai tik paukščių keturbalsė
Giesmė per žemę išsilies.
Mūsų kely saulėlydis uždelsęs
Gal vyturio giesmėj išblės?

Šiandien jau neišdrįsi manęs
Tam meilės glėby geidulingam
Nešt per pavasario tyrų erdves
Senom brydėm, pažįstamais vingiais.

Atskriski ant paukščio sparnų,
Taip noriu tave vėl pašaukti.
Po išsidraikiusių šėlsmo audrų
Likai vėjo genamas paukštis...

Komentarai   

#1 Birute 2019-02-19 21:12
Jaučiamas gilus tikras ir skaudus Laukimas bei praradimas tos tikros, nuostabios meilės.
Cituoti

Komentuoti