Toks baltas žiemos fonas,
Šviesu, nors seniai sutemo.
Mėnulio pjautuvas plonas
Tyliai pakimba virš namo.

Žemė pavargusi miega
Nėriniuota skara užsiklojusi.
Brenda šešėliai per sniegą
Sunkiai kilnodami kojas.

Kas supras pavargusią širdį,
Suskaičiuos bemieges naktis?
Kai minučių alsavimą girdi
Ir užmigt negali, kol prašvis.

Gyvenimas mūsų it sapnas,
Lyg skrydis drugelio, deja,
Ar vėjo nuneštas lapas -
Tik trumpas blyksnis laike?

Bėgs spėriai svetimos upės,
Svaigiai viržiai vėlei kvepės,
Spindulėlis iš rankų ištrūkęs
Nutūps ant vakarės žvaigždės.

Komentarai   

#1 ADA 2019-02-20 11:43
Ačiū,Birute,kad dalinatės širdies lobiais,kurie mus įkvepia kiekvienai dienai.Gražu viskas:ir eilės,ir naktis bemiegė,kuri atrakina sielos duris džisugsmui,meil ei,vilčiai.Link iu kūrybinio skrydžio,bet ir naktų su ramiu miegu,nors visi menininkai daugiausia kuria naktimis.Ačiū už viską,net ir dainas,kurios visada papildo eilėraščių prasmę...
Cituoti

Komentuoti