Tas nepaprastas vyšnių žydėjimas,
Pasislėpęs  jaunystės laukuos,
Kaip besaikis laiko tylėjimas
Tų žiedų jau pribarstęs plaukuos...

Išvyniot tik mintim begalėčiau
Tą prabėgusį laiką slapčia,
Pakilus lyg viesulas lėkčiau
Pastovėt prie tų vyšnių nakčia.

Iki šiol širdyje jos nupieštos
Kaip iš pūko, baltučiais žiedais,
Ir tiltas per upę nutiestas
To žydėjimo pamiršt man neleis...

Po tom vyšniom abu mus pagavo
Pirmos meilės svaigus bučinys,
Tik laikas mums skaudžiai melavo,
Likai kaip ant kaklo svarus vėrinys.

Tas nepaprastas vyšnių žydėjimas...
Iki šiolei esi mano širdžiai brangus!
Nepykstu, kad tas ilgas tylėjimas,
Taip skaudžiai išskyrė kadaise abu...

Komentarai   

#1 Birute 2019-02-19 21:25
Prasmingi žodžiai kvepiantys pavasariu.
Cituoti

Komentuoti