Nežinau, ar manęs kas dar laukia?
Juodi debesys pro šalį praplaukia,
Lyg  tavo keistas veidas su kauke
Ir išvargus naktis pamažėl susitraukia...

Mintys, kaip sesės susikibę už rankų,
Nuvilnija lyg šoktų viliotinį trankų,
Leisk sugrįžt, jei širdis tavoji laisva,
Šioj bežadėj nakty neliksiu vieniša.

Ne vienam juk gyvenimas pakiša koją,
Tai džiaugies, tai verki, o gal kartais kvatoji,
Apsisukęs iš skaudulio pradedi šaukti,
Būna dienų, kurias noris išbraukti...

Tokioj sumaišty nežinai, kas dar laukia,
Tavo veidas kasdien tebestovi su kauke,
Leisk sugrįžt, jei tavoji širdis išliko laisva-
Netylėk! Imk už rankos, sakyki: „ Eime...“.

Komentuoti