Ar liūdėti, ar melstis -
Jau dabar nežinau,
Kai dangus ėmė verkti,
Aš atsidaviau tau...

Mėnuo lūpas bučiavo
Tu svaigai jauduly,
Visada būsiu tavo -
Užrakinta širdy.

Pasėdėk, duoki ranką,
Man taip liūdna vienai,
Mes nuplauksim į krantą,
Mūsų vietą žinai.

Lai perkūnai vėl trankos,
Oro trūksta širdy,
Nepaleisiu jau rankos,
Abu liksim kely.

Po kelionės prisėsim
Rūko juostoj baltoj
Ir abu pailsėsim
Mūsų meilėj klaidžioj.

Komentarai   

#1 Birute 2019-02-19 21:27
Labai talentingos poetės eilės.
Cituoti

Komentuoti