Brangioji Mama, aš rašau Tau laišką,
Taip sunku šioj žemėj jau paliko man,
Tavo žingsniai svarūs naktimis dar vaikšto,
O ištarti žodžiai vėlei girdis man...
Kiek jausmų ir gėrio Tu davei mums, Mama,
Niekad nesiskundei, kad jau pavargai,
Į Tavo širdį, kaip į bendrą mūsų namą,
Tilpom mes - visi penki Tavo vaikai.
Nei liūtys rudeninės, nei šiauriniai gūsiai
Namų mūs šilumos neblaškė niekados,
Maniau, kad amžinai šioj žemėj būsi,
Kaip duona kvepianti tavuos delnuos...
Seniai apleidom mūs vaikystės namą,
Jau nugrimzdo saulė į juodas gelmes,
Savoj širdy Tu mus visus nešiojai, Mama,
Tik ar suspėjom padėkoti Tau, brangioji, mes?
Jau greit pasimatysime tenai be žodžių,
Tiktai nepyk ir lauk manęs, maldauju,
Atsiprašysiu, kad jautrumo neparodžiau,
Belaukdama susitikimo ilgesingai nerimauju...
Komentarai
Pagarbiai Laimutė
Komentarų RSS srautas.