Stačiau kertinį akmenį
Kaip žuvusiam paminklą,
Nejaugi tu neatmeni,
Kas dieną reik priminti?

Lipdžiau iš smėlio pilį,
Maniau, kad ten gyvensim,
Kas antrą dieną tyli,
Nejaugi taip pasensim?

Kaip orą gėriau žodžius,
Vis grojai pirmu smuiku,
Prarijo laikas godžiai -
Svajonės virto dulkėm...

Norėjau kryptį keisti
Stovėdama ant molo,
Širdin tave įleisti,
Bet laivas jau nutolo!

Meilė tarsi bitės gėlė,
Geluonis išsitraukiau,
Prabėgo vasarėlė-
Stebuklų nebelaukiau...

Stačiau kertinį akmenį,
Daug liko dar niuansų,
Gerai, kad nebeatmeni,
Kiek duota buvo šansų.

Komentuoti