Vakaro prietemos ūkanom blausias,
Akys saulėlydžio rubiną semia,
Sėdi gyvenimas, upės išplautas, ir klausos,
Nežemiškas grožis vaikšto po žemę.

žolės nusilenkia tylai - diena išlydėta...
Taip jos kas vakarą tyli ir klausos,
Ką šiandien po galva teks pasidėti,
Sutemos mano, sutemos blausios.

Komentuoti