Stovim tavo sodyboje mes
                      Rodos, grįši ir tu neužilgo,,,
                      Žinau, tas laukimas tavęs neparves,
                      Ašara skruostus suvilgo.
Blizga plienas to dalgio ant sienos,
Norisi net prisidengti akis,
Tie rytai, kai išeidavai pjauti tu šieno,
Šiandien mums - tobula praeitis.
                       Šiandien mes - tie vaikai jau suaugę
                       Sugrįžom širdim į tavo rugpjūtį.
                       Parimot dar po palikta saule,
                       Paklausyti aidų anos rugiapjūtės.
Nors išplukdė tave jau gyvenimo burės,
Čia lig šiol vis dar žydi ir gūra
Pradalgiais, lyg bangom, nuvilnydavę pievos,
Gyvenimui meilės nesenkanti jūra.
                       Tolsta, nutolsta gyvenimas tavo,
                       Atminty dalgiais blyksi tava rugiapjūtė,
                       Dienos, javų pradalgiais nulingavę...
                       Šiandien leisk su tavim atminimuos pabūti.

Komentuoti