Sako, kad meilės nėra,
Kad ji tris metus tegyvena.
Sako, kad meilė – liga,
Kad chemija ji ir pramanas.
Sako, kad meilė akla,
Kurčia ji – nemato, negirdi.
Sako, kad meilė kančia
Ne vieną sudaužiusi širdį.
Sako, kad meilė jėga –
Prikelia žmogų, sparnus dovanoja.
Sako, kad meilė – bėda,
Jei ji be atsako, jei be rytojaus.
Sako, kad meilė kvailystė,
Sapnas iš dyko buvimo.
Sako, kad meilė – jaunystė,
Kūno ir sielos arimai.
Sako, kad meilė gera,
Kad ji grąžina tikėjimą, viltį.
Sako, kad meilė žiauri,
Negailestinga, prišaukianti mirtį.
Sako, kad meilė tyra,
Skaisti lyg pavasario saulė.
Sako, kad ji parsiduodanti,
Pilna išdavysčių, intrigų, apgaulės.
Sako – prie meilės priprantama,
Ji tampa dalim kasdienybės.
Sako, kad ji nesuprantama,
Šviesmečiai nuo realybės.
Sako, kad meilė turtinga,
Dosniai save dalijanti.
Sako, kad ji varginga,
Vien nuoskaudų ašaras ryjanti.
Sako, kad ji išdidi,
Laisva, nežabota, aistringa...
Sako, kad ji nuolanki,
Pavydi, nuobodi, įkyri ir aikštinga.
Sako, kad meilė didžiausia laimė,
Kam lemta būti jos sutiktam.
Sako, kad meilė – amžina baimė
Prarasti ją, būt paliktam.
Sako, kad meilė – iliuzija,
Miražas, pajaco kaukė.
Sako, kad meilės nėra,
Tik visas pasaulis jos šaukias...

Komentuoti