Nepaklyski vėjuotoj nakty,

Neišeik iš namų pūgoms siaučiant.

Saugok ugnį namų židiny,

Tavo šilumą mes visi jausim.

 

Nesileiski į kelią viena.

Jis per tolimas gali Tau būti.

Pasiimki sykiu ir mane,

Dar nuo skliauto Vakarę žvaigždutę.

 

Pasitiksim sykiu vėl Naujus.

Gaivaus oro įkvėpsim. Pajusim,

Jog atėjo į mūsų namus

Kiti metai. Laimingi vėl būsim!

Sodžius ir senelis

 

Mielas lietuviškas sodžius,

Rankų darbščių numylėtas.

Teka sula į ąsočius,

Kvepia lanka jau gėlėta. 

 

Grįžta pavasaris žalias,

Žydi purienos ir plukės.

Vaikšto po kiemą senelis,

Visą amželį nuplukęs.

 

Jo pasodintam sode

Obelys žiedus jau krauna.

Eina taku žilagalvis,

Žiūri, šakas kaip nupjauna.

 

Pumpurus švelniai paglosto.

Žvelgia jo akys į aukštį.

Kiek nesudėta juk bluosto,

Skrista mintim, tarsi paukščio...

 

Sodas vėl kvepia, vėl žydi.

Bičių dūzgimas ramina.

Švelniai senolis palydi

Sodą, bites... taku mina.

 

Grįžta senukas prie namo.

Laukia suolelis, anūkai.

Daug ką supranta, išmano

Mūsų mielasis diedukas.

 

Baltas kaip sodas senelis.

Gelsvos galvelės prigludę.

Grįžta pavasaris žalias.

Žydi purienos ir plukės.

Komentuoti