Lai krinta snaigės į Tavo širdį,

Jos tokios lengvos, nesužeis

Ir tegul mato, tegul girdi,

Kaip meilę Tavyje paskleis.  

 

Neišdalink visos, lai lieka

Ir Tau pačiai, nes jos reikės.

Žinau – galėsi. Tik neimki nieko,

Kas Tau sunku, ne prie širdies.

 

Ir bus Tau miela, gera, šilta 

Nuo balto sniego, nuo minties,

Žinok – mylėti visiems skirta,

Ir neišvengsi Tu lemties.

Komentuoti