Spręsk iš posmų apie mane

Ir dainų, kurios širdį užbūrė.

Duok man ranką... Ir drąsiai eime

Į jausmų siautulingąją jūrą...

 

Nebijok – nenuskęsi joje,

Tiktai švelniai Tave užliūliuosiu.

Tad pirmyn! Ko gi lauki? Eime...

Pakely aš Tau dainą niūniuosiu.

 

Gal girdėta ji bus... Nesvarbu...

Tik norėčiau, kad širdį paguostų,

Kad užtektų abiems mums jėgų

Vėl sugrįžti į savąjį uostą.

Komentuoti