Ant Atodūsių tilto –
Kiek jaunystėj stovėta!
Juk jaučiau – nenuvilsi,
Birs kai žodžiai iš lėto...

O tie žodžiai bus talpūs,
Nes kiekvienas pasvertas.
Net purienų ten galvos
Mums šypsojos ne kartą...

Jau plačiau išsitiesęs,
Laukia tiltas dar mūsų.
Ir smagu, jog dar dviese
Ten ne kartą pabūsim...

Komentuoti