Parėjom takeliu vaikystės,
Kai sapnas parvedė namo...
Tik durų atrakint nedrįsom –
Juk šaltas prienamio akmuo...

Troba ir kiemas ištuštėjęs,
Seniai nevarstomi langai...
Ir ką surasti ten tikėjom,
Kai jau nėra pas ką pareit?..

Save nenoromis apgavom:
Ten virkauja sena svirtis...
Žinau, ko žvilga akys tavo –
Nei laukia, nei duris darys...

Nėra kas bepaduotų ranką,
Kur šapelius lig šiolei renkam...

Komentuoti