Esi toli, bet nenutolęs...
Tada, kai susitikti teko,
Buvai man daug daugiau, nei brolis,
Kai tos obels lenkei man šaką...
Nors būtų jau ir pats nupuolęs,
Tas obuolys ant mūsų tako...

Tada dalinomės per pusę:
Ir obuolį, ir jausmą tyrą,
Žinodami, tikrai pajusim,
Kad rožės žiedlapiai jau byra...
-------------------------------------
Sakei, jog kaltas vėjo gūsis,
Kad šaižiai skamba mūsų lyra...

Komentuoti