Toj priemiesčio stotelėj
nelauk manęs – aš ten nebūsiu.
Klevai lapus jau beria
ant mano tako... Gal ant mūsų?..

Aš suprantu – neverta,
kai tiek nutolom, vėl sugrįžti...
Ar bepasversiu kaltę,
juk ta diena ne vakarykštė?

Mainys rugsėjį spalis,
lapus nešios dar vėjo gūsis...
Lenkta delčios skiltelė –
nesidalina juk per pusę...

Komentuoti