Įžiūriu dar tavo veidą,
Pro langelį atminties...
Nesvarbu, kad mudu braidom
Savo pievomis... Išties –
Daug juk reiškia, jog dar esam
Tarp kitų ir klegesy...
Kam svarbu, kuris pasakėm:
Būt kartu mes neverti...
------------------------------------
Primena man tavo raštą
Atvirukai ir laiškai...
Gal po vieną mums atneš dar?
Paskutinį... – tu sakai.
Dienų sūpynėse

Juk pasiguost nėra net kam –
Dienų sūpynėse tu vienas.
Zylutė lai pabels langan –
Nebūna juk be lango sienos.
Tik būna užmiršti takai,
Laiškai seni ir suskaityti...
Takais sugrįžti tenka... Kai
Kilnoji foto, – akys švyti...
Juk buvo: supomės kartu.
Dabar sūpynės – jau palaikės...
Nuslysta man skaidriu lašu –
Gal ašara... O gal tik snaigė...

Komentuoti