Antelės purpteli pakrantėj marių –
Ar sveikina, ar atsisveikina?
Einu viena, nei tau neprasitarus...
Dar medžiai puošnūs, o tai – laikina.

Lapus tuoj nuskabys šalna ir vėjas –
Nebegirdėsim jų virpėjimo...
Tau nepriminsiu, ką buvai žadėjęs,
Kai šičia sprogstant medžiams ėjome...

Bet ir viena pakrantėj pasibūsiu,
Kol saulė žvalgosi pro debesį...
Ir lai tave, tavosios gatvės pusėj, –
Nuskintas vėjo lapas vejasi...

Komentuoti