Įsiliepsnojo vakaro žara,
Raudonį netausodama paliejusi.
Žinojau, ką veiki ir kiek toli esi,
Bet vis didėjo nerimo kupra...

O kai skliautu jau slydo pilnatis,
Retai žvaigdelių taškelius išbarsčiusi,
Kai vos keli ten debesėliai karstėsi,
Pabeldei tu į ilgesio duris...

Komentuoti