Šalie, tu mano žeme vyturėlių, –
Juk jie pirmi pavasarį atlydi!
Grumstelį rugio grūdas čia pakėlęs
Augina duoną, o aguonos žydi...

Nors atviras pasaulis, keičias kartos –
Tu moki žemę mylintį pririšti.
Tik ar ilgai kartos dar tavo vardą
Išėję, neketinantys sugrįžti?

Tu apdainuota dainių ir poetų,
Tu užgauta, žalota, prisikėlus...
Ar galima tėvynės nemylėti,
Kur žydinčius linus išglosto vėjas?

Čia po langais rikiuojasi jurginai,
Ramunės vis giliau į pievą brenda...
Čia rimsta Baltija bangas atginus
Ir gintarėlių paberia prie kranto...

Komentuoti