Juk ne iš laimės
Rudenį klevas
Taip pasipuošia,
Spalvom ryškiausiom
Nuo pat toliausiai
Tik šviečia, ošia.

Metų kritimasRodos, prieisi,
Šalia prisėsi,
Prie siauro tako,
Tik ar išgirsi,
Tik ar atspėsi,
Ką jis tau sako.

Širdim klausyki,
Žvilgsniu nuglostyk
Ir prisiglauski.
Ir tu kaip klevas
Metų kritimą
Tada pajausi.

Komentuoti