Vaikystės dienos pilnos saulės,
Širdelėj – džiugesys.
Tokia gera buvau, kad saujom
Aš juoką dalinau.
Iš kur tas ilgesys?
Iš ten, kur vėjas
Skausmu dar nekvepėjo,
Tiktai kaip geradaris
Stebuklą sėjo, sėjo...

Dar ir dabar aš, ačiū Dievui,
Šviesaus stebuklo laukiu,
Margoj likimo pievoj
Grėblelį savo traukiu.

Komentuoti