Vieną žiemos vakarą susirikiavo žodžiai į keletą posmelių. Nebepanorau jų paslėpti stalčiuje. Viena mano pažįstama tada sakė: „Tu dabar jau nieko nebebijok, rašyk ir duok mums skaityt". Tad ir dėlioju eilutes iš paties tikriausio jausmo – meilės. Tokio jausmo, kuris išgyventas, visapusiškas ir nepakartojamas. Ir man tai tiesiog patinka.




EILĖRAŠČIAI