Įsibėgėjo poezijos pavasario renginiai. Balandžio 9 d. grupelė literatų: Genovaitė Koriznienė, Giedrė Murnikovienė, klubo kuratorė Lina Matiukaitė ir šių eilučių autorė lankėmės Biržuose, kur dar vieną gražią šventę literatams ir poezijos mėgėjams dovanojo „Versmės“ literatų klubo pirmininkė, poetė Virginija Virkutienė. Tai jau antroji Virginijos knyga. „Mėnulio vakaras“ – taip pavadinta knyga, nes joje esantys eilėraščiai, tarsi atveria tai, kas nesvarbu dieną, bet svarbu tampa naktį...

Lyrinis subjektas labai asmeniškas, artimas autorei, pastabus, analizuojantis, giliai jaučiantis, susiliejęs su žmogumi. Durys – į šiandieną, į ateitį. Daug baltos spalvos: mintys, lelijos, valandos, dienos. Ilgesys – gal net dažniau, nei balta... „Išburk mano sielą iš ilgesio vingių...“

Šią knygą reikia skaityti ne vieną kartą, ne paskubomis. Reikia laiko, nusiteikimo, galvojant ir vėl sugrįžtant. Tada poezija veriasi kaip gėlės žiedas... Pajunti spalvą, kvapą ir žodį... – Taip autorės kūrybą pristatė renginį vedusi lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Aušra Macienė.

Po muzikinės pauzės, kurią dovanojo Laima ir Artūras Aukštuoliai, kita lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Vlada Balbierienė pasidžiaugė, kad knyga atskrido kartu su kregždėmis. O autorės eilėraščiai žavi paprastumu ir paslaptingu saviraiškos būdu. Daug kalbama apie žodį, kuris netikėtas, išieškotas ir būtinas, patikrintas. Malonu, kad žodis išaukštintas, svarbus. Yra daug miniatiūrinių eilėraščių. Tai tarsi menininko potėpis su paslėpta mintimi. Brandžiausi yra 3-oje dalyje – filosofinio mąstymo sąsajų apie tai, kas yra bendražmogiška. Tai liudija autoriaus brandą.

Eiles skaitė autorė Virginija, Liuda Prunskienė, Aušra Macienė, Vlada Balbierienė ir „Versmės“ klubo literatės. Vėl skambėjo Laimos ir Artūro atliekamos dainos, jau ir Virginijos eilėraščių žodžiais.

Knygos gimimo ir asmeninio jubiliejaus proga autorę sveikino vicemerė Irutė Varzienė, kolegės, visas pulkas „Versmės“ literatų, jos šeimos nariai ir literatai iš Pasvalio, Vabalninko ir kiti.

Po renginio maloniai visi bendravome prie vaišių stalo.

Į naujos ir tokiu paslaptingu pavadinimu Angelės Marijos Jonuškienės poezijos knygos pristatymo šventę, kuri vyko balandžio 2-ąją atnaujintuose Subačiaus kultūros namuose, sugužėjo poezijos mylėtojai, literatai, miestelio bendruomenės nariai, autorės giminaičiai ir kiti garbūs svečiai.

Renginys prasidėjo fojė, fotografijų „Savojo kelio beieškant“ parodos atidarymu. Tai buvusio Subačiaus gimnazijos mokinio Rolando Juraškos kelionių nuotraukos iš daugiau kaip dvidešimt aplankytų šalių. Rolandą sveikino jo buvusi auklėtoja Angelė Marija Jonuškienė ir padovanojo Mauritanijoje „pamesto“ bato antrininką. Nuoširdžius žodžius broliui išsakė sesuo Renata Montvilienė, gyvenanti vaikystės namuose Stirniškiuose. Prisiminimais apie Rolando kūrybos pradžią dalijosi Subačiaus ambulatorijos gydytojas Antanas Šeputis.

Antroji šventės dalis vyko salėje. Angelės Marijos knygos sutikimo pradžią „užkalbėjo“ klarneto melodijos, kurias susirinkusiems dovanojo Subačiaus kultūros namų meno vadovas Dariaus Jakštonis. O ekrane besikeičiančios nuotraukos ir vaizdai, iliustruoti poetės eilėraščių posmais, tarsi vedė ir mus kūrybinių ieškojimų, renginių, švenčių ir konkursų keliu, kuriuo jau eilę metų eina poetė Angelė Marija.

Balandžio 2-osios rytmetį skubėjome į Skapiškyje vykusią šventę – tai humoristinių eilėraščių konkursą, kurį organizavo labdaros ir paramos fondas „Baltasis balandis“ ir fondo literatų klubo Skapiškio literatų grupė.

Po 5 humoristinius eilėraščius konkursui siuntė 45 autoriai iš daugelio miestų ir rajonų, kurie renginio dieną jau buvo „suguldyti“ į knygą „Aimanos brūzgynuos.“ Po du savo eilėraščius skaitė tik 18 atvykusių autorių, tarp jų ir trys kupiškietės: E. Katauskienė, G. Koriznienė ir šių eilučių autorė. Buvo ir klausytojų. Šventę vedė Skapiškio padalinio bibliotekos vedėja Roma Bugailiškienė, o tarp skaitymų savus bei kitų nutikimus smagiai pasakojo Ancė.

Gražų koncertą dovanojo Skapiškio kultūros centro ansamblis ir jo vadovas Saulius Laucius.

Geriausių eilėraščių autorius Petras Zlatkus (Jonava) apdovanotas laureato diplomu ir skapiškietės prozininkės Aldonos Lavickienės prizu-statulėle „Humoro medis“. „Mažojo humoro medžio“ nominacijos ir diplomai įteikti: Juozapui Mickevičiui (Kaunas), Bronislavai Černiauskienei (Pasvalys). O Mykolui Kručui (Jonavos raj.), Aldonai Mankutei - Kursevičienei (Kaunas), Benediktui Medvedevui (Biržai), Almai Švelnienei (Svėdasai) ir šių eilučių autorei įteikti „humoro medeliai“.

Kovo 18-ąją, pirmoji mūsų literatų išvykos stotelė buvo Naivių kaimo bibliotekoje. Į ją rinkosi vietos bendruomenės nariai. Poezijos šventę, skirtą mūsų kūrybos almanacho „Prošvaistės“ pristatymui, organizavo ir vedė bibliotekininkė Milda Levickienė.

Mūsų literatų klubo kuratorė Lina Matiukaitė pasakojo apie almanacho leidybos idėją, jo sudarymą ir kitus niuansus. Apie autorius, kūrybą ir kitas subtilybes pasakojo Eugenija Katauskienė ir Eugenija Urbonienė, kurioms teko ir redagavimo rūpesčiai.

Eugenija Urbonienė paskaitė smagų prozos vaizdelį, jos rašytą kupiškėnų tarme. O savo eiles skaitė visos dalyvavusios šventėje: Eugenija Katauskienė, Milda Narmontienė, Eleonora Milda Vaižmužienė, Juzefa Pranauskienė, Giedrytė Murnikovienė ir aš, šių eilučių autorė.
Skaitėme ir kitų autorių eiles, kurie negalėjo atvykti į šventę, taip pat autorių, jau išėjusių Anapilin.

Džiugino malonus sutikimas, dovanoti moliniai poezijos „paukšteliai“, tulpių žiedai ir nuoširdus bendravimas prie kavos ir saldumynų.

Klausytojai galėjo įsigyti almanachą „Prošvaistės“ ir kitus mūsų leidinius.


Antroji mūsų tos pačios dienos išvykos stotelė – Skapiškio miestelio biblioteka. Čia mus sutiko bibliotekos ir šio renginio vedėja Roma Bugailiškienė bei dar gausesnis poezijos ir literatūros mėgėjų būrys. Taip pat pasipildė ir mūsų grupelė, nes prisijungė Skapiškyje gyvenančios

dvi mūsų klubo narės: Aldona Elena Raišienė ir Laima Lapienienė. Malonu, kad šioje literatūrinėje popietėje dalyvavo garbi viešnia – istorijos mokslų Dr. Aldona Vasiliauskienė.

Miela buvo pristatyti almanachą šiltai mus priėmusiems klausytojams, pasišnekučiuoti prie arbatos puodelio.

Išsivežėm gerą nuotaiką ir mums dovanotas rožių puokšteles.

Vasario 6-osios popietę Kupiškio viešosios bibliotekos salėje vyko Rimanto Urbono poezijos knygos „Abipus pilnaties“ ir apsakymų knygos „Žiogai žolėje“ sutiktuvės. Į renginį atvyko plati Rimanto Urbono giminė, miestelio bendruomenė, Biržų krašto literatų atstovai ir mūsų rajono klubo „Lėvens balsai“ nariai.

Renginį pradėjo ir visus pasveikino viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Lina Matiukaitė. Ji apgailestavo, kad Rimantas išėjo pačiam kūrybos pakilime, bet pasidžiaugė, kad jo šeimos rūpesčiu ir lėšomis išleista knyga. Tai vertinga ir brangi dovana skaitytojams ir artimiesiems.

Eugenija Urbonienė pristatė giminės atstovus, atvykusius į knygos sutiktuves: vaikus, anūkus, Rimanto brolį ir kitus artimuosius. Ji džiaugėsi, kad dvi knygos (prozos ir eilėraščių) sutilpo „po vienu stogu“. Joje eilėraščiai iš kelių kūrybos laikotarpių, pradedant mokykliniais ir parašytais iki išėjimo anapus... O prozos knygai atrinkti stipriausi Rimanto apsakymai ir novelės.

Sutiktuvių šventei vadovavo jauniausioji Rimanto dukra – sociologijos doktorantė, Vilniaus universiteto dėstytoja Veronika Urbonaitė – Barkauskienė ir vyriausioji anūkė – Vilniaus dailės akademijos studentė Ūla Šveikauskaitė, kuri rūpinosi knygos iliustravimu ir maketavimu. Ūla prisipažino, kad jai tai buvo debiutas ir didelis iššūkis, nes teko imtis techniškai sudėtingų darbų.

Garso įrašo dėka, kuriame su tėčiu kalbasi Veronika, mes jutome, tarsi Rimantas su mumis ir šiapus, ir anapus pilnaties, nes jį mums sugrąžino ir nuotraukos, besikeičiančios ekrane...