Panevėžio rajono Velžio kultūros centre rengiama muzikos ir poezijos šventė „Nešuosi rudenį“, kasmet sukviečia vis daugiau poezijos ir muzikos mylėtojų. O šios šventės organizatorė ir siela – Virginija Stundžienė.

Susirinkusius sveikino Panevėžio rajono savivaldybės tarybos narė Violeta Grigienė ir KRS pirmininko pavaduotoja Vida Sereikienė.

Šventėje dalyvavo ir eiles skaitė poetai iš Anykščių, Biržų, Panevėžio ir mūsų klubo „Lėvens balsai“ šešetukas: Aldona Lavickienė, Laima Lapienienė, Giedrė Murnikovienė, Genovaitė Koriznienė, Justas Jasėnas ir Regina Baltrūnienė. Skaityti eiles kai kam teko ir ne vieną kartą, nes jie ne vienintelio, o keleto klubų nariai.

Sceną puošė medžiai, o juose tupėjo poezijos paukščiai. Kiekvienas šventės dalyvis, paskaitęs eiles, nuo medžio šakelės pasiėmėme po poezijos paukštelį.

Daug gražių ir šiltų spalvų į šią šventę įnešė Virginijos Stundžienės, vyrų dueto, bei ansamblio „Vadokliai“ atliekamos dainos.

 

Lapkričio 10-oji, šeštadienio vakaras...

Kupiškio kultūros centro vitražų salėje vyko labai šiltas, daug gerų emocijų suteikęs renginys, kurį vedė puiki kultūros centro darbuotoja Inga Dovydėnienė. Buvo pristatyta kraštietės Birutės Zaborskytės-Jasinskienės jau ketvirtoji poezijos knyga „Širdies kelionė“.

Tą vakarą jos sėdėjo vėl kartu... kaip viena plakanti širdis, iš žvilgsnio, iš to artumo viena kitą suprantanti ir palaikanti. Stiprus mamos ir dukters ryšys bei judviejų trykštantis nuoširdumas džiugino kiekvieno klausytojo širdį. Viskas iš širdies, kaip ir ta naujausioji knygelė – „Širdies kelionė“ (2018 m.). Kitos: „Palieku dalelę savęs“ (2007), „Likimo vingiais“ (2013), „Bėgantis laikas“ (2016).

Visą gyvenimą paskyrusi medicinai, niekada Birutė negalvojo, kad kelias pasisuks kita linkme. Eilės susidėliojo ne iš gero gyvenimo... Nei sugalvosi, nei susapnuosi... Tik dideli širdies sukrėtimai ir stiprūs išgyvenimai, kaip pati Birutė pasakojo, pastūmėjo griebtis plunksnos. Taip gimė pirmasis eilėraštis, pirmoji knyga ir šiais metais – ketvirtoji eilėraščių (2016–2018 m.), surinktų iš visų „pasviečių“, knyga.

Plačiau paanalizuoti autorės knygą ir eilėraščius buvo pakviesta Birutės kaimynė, lietuvių kalbos mokytoja Jolanta Balabonienė, kuri pirmiausia pasveikino Birutę su ketvirtuoju popieriniu vaiku, nebedrįsdama vadinti kūdikiu, nes knyga tikrai stora: „Autorės kūryba jautri, emocinga pilna gamtos įvaizdžių, kurie sutvirtina Birutės gyvenimo filosofines mintis ir įsitikinimus“. Pasak Jolantos, „kai kurie eilėraščiai yra asmeniški, kiti skirti brangiai dukrai, gimtiesiems Lukoniams ir tiesiog gimtam sodžiui, jaunystės takeliams bei pačiai jaunystei. Eilėraščių veikėjas, lyrinis „Aš“ labai jausmingas žmogus, keliantis klausimus apie būtį, prisimenantis visus širdies virpulius ir besidžiaugiantis dabartimi...“. Jolanta visiems palinkėjo stiprybės, mylėti Birutės eiles, nes jos yra stebuklingos...

Naujos knygos pristatymas visada ypatingas renginys. Ir autoriaus nerimas, kaip priims ją skaitytojai, ir svečių smalsumas, kuo nauja knyga patrauks, ar palies širdį, ar įstrigs joje ilgam. Visa tai sukuria nekasdienę atmosferą, kuri vienaip ar kitaip paveikia visus: ir kūrėjus, ir skaitovus, ir klausytojus.

Į tokią šventę kupiškėnus pakvietė poetė, literatų klubo „Lėvens balsai“ narė Genovaitė Koriznienė – spalio 21 d. ji pristatė savo trečią eilėraščių knygelę „Ilgesio upės“. Renginį vedė Kupiškio viešosios bibliotekos Kraštotyros ir edukacijos skyriaus vedėja Lina Matiukaitė, muzikinę gerumo ir svajingumo nuotaiką kūrė Kupiškio kultūros centro darbuotoja Vaiva Mališauskienė, kurios skambus ir šviesus balsas žavėjo visus klausytojus. Tą popietę skambėjo trys poetės eilėraščiai, kuriems melodijas ir sukūrė Vaiva.

„Lėvens balsų“ pirmininkė Regina Baltrūnienė pažėrė itin meniškų metaforų iš naujos G. Koriznienės knygelės. Šių eilučių autorė palygino poeziją kaip liudininkę tarp dangaus ir žemės. Atėjęs (o gal nukritęs) dangaus siųstas įkvėpimas patenka į kūrėjo širdį, tampa „kūnu“ – žodžiu, pasiekia skaitytojų ar klausytojų širdis ir vėl pakyla į dangų, nešdamas jau visą mūsų meilę, džiaugsmą, svajonę, ilgesį – visus tauriausius mūsų jausmus. Gražūs mainai! Eleonoros Mildos Vaižmužienės perskaityti poetės eilėraščiai suskambo nauja jėga. Vėliau pati autorė pasidžiaugė, kad taip gražiai paskaityti eilėraščiai jai labai patikę. G. Koriznienė savo eilėraščius apibudino kaip momentinius kūrinius, kurių jau nei pakartosi, nei pakeisi , – jie tokie, kokie gimė pačioje autorės širdyje, ir dabar keliauja – ieško kito žmogaus širdies.

Visi klausytojai, tikiu, pasijuto nekasdieniškai: vėl atgijo gimtųjų namų nostalgija, jaunystės žavesys, o ilgesio upės kiekvieną plukdė ten, kur veržiasi širdis, grįžta mintis. Graži buvo šventė! Gera buvo plaukti „Ilgesio upėmis“ į gėrio, meilės ir gerumo šalį! Dėkojame mielai Genovaitei už jaukų pasibuvimą.

 

„Surink mus iš pakraščių/ Pavargusius/ Prie vienintelio stalo/ Susėsti/ Laukiu kai nurims valanda/

Neskaudės/ Nebereikės mums kalbėtis/ Tylėsim gyvenimą liesdami“.

Šios eilutės tapo Justo Jasėno eilėraščių knygos „Surink iš pakraščių“ savotišku sutiktuvių moto. Jomis ir prasidėjo renginys Kupiškio viešojoje bibliotekoje spalio 18-ąją, surinkęs į salę nemažą būrį poezijos mylėtojų, literatų, kunigo Justo bičiulių, pažįstamų buvusių parapijiečių. Pastaroji knyga pasirodė po šešerių metų pertraukos ir yra jau trečioji poeto kūrybiniame kelyje. Pirmoji, „Užmigdykite mus ežeruos“ išėjo 2010 metais, o antroji – „Artumų erčios“– 2012-aisiais.

Poetinę renginio nuotaiką atliepė Kupiškio meno mokyklos mokinių klarnetistų Igno Bagdonavičiaus ir Tomo Urbanovičiaus bei gitaristės Gabrielės Būgaitės sugroti kūriniai. Atlikėjus parengė mokytojai Saulius Vilutis, Vytautas Muliarčikas ir Kęstutis Stankevičius. Renginio sumanytojų nutarta vietoj autoriaus kalbos parodyti trumpą filmuką: ekrane išvydome 2012 metais Kauno Vytauto Didžiojo universiteto magistrantės Ignės Rotautaitės filmuotą pasakojimą „Nenoriu būti tikėjimo despotu: kunigo Justo Jasėno portretas “, kuriame kunigas, irkluodamas valtį (poetiška ir simboliška), atsako į užduodamus klausimus, o tie atsakymai ir sudėlioja jo – žmogaus, poeto, dvasininko – žodinį portretą, atskleidžia, pasak paties autoriaus, jo „sielos programą“. Renginio vedėjos Linos Matiukaitės paklaustas, ar paneigtų tai, ką prieš keletą metų kalbėjo, svečias su šypsena ištarė: „pasirašyčiau po viskuo“. Pluoštelį eilių iš pristatomos knygos perskaitė kita poetė – Regina Baltrūnienė, rajono literatų klubo „Lėvens balsai“ pirmininkė, o mokytoja Liuda Kopūstienė pateikė šio leidinio recenziją, apibūdindama šią 3-jų dalių knygą kaip išminties ir gyvenimo gelmės ieškojimą. Poeto Justo eilėraščių žmogus – turtinga asmenybė, neprarandanti savybės stebėtis. Pasak recenzentės, „taigi tie pakraščiai – ne kas kita kaip gyvenimo patirtis, galinti ir žeisti, ir žavėti.“ Įvardintos rinkinio temos, vyraujantys motyvai.

Šis šventės pavadinimas neatsitiktinis, nes tradiciškai joje dalyvauja Pasvalio, Rokiškio, Kupiškio ir Biržų poetai. Tai jau 17-ą kartą surengta šventė. Jos pradžia – prie paminklinio akmens, žyminčio sodybvietę, kur gyveno poetas. Ten ir skambėjo jautrios, mielos biržiečių poetų eilės, skirtos K. Binkio atminimui.

Nors saulė šypsojos, bet vėjas nebuvo svetingas, todėl šį kartą buvome sukviesti į Papilio Bendruomenės namus. Čia poeto K. Binkio trioletus skaitė Papilio vidurinės mokyklos mokiniai (mokytoja Vita Januševičienė), gražiomis dainomis ir nuostabiais balsais džiugino Papilio moterų kvartetas, bei pasidalino atsiminimais ir apie rašytoją Algimantą Zurbą, skaitė K. Binkio trioletus „Aguonėlės“, „Padovanok man spindulį nakties“.

Atėjo metas skaityti eiles ir susirinkusiems iš visų pagairių. Eiles skaitė: Pasvalio klubo pirmininkė Regina Grubinskienė ir Povilas Katkevičius, rokiškietė Alė Darata Kazlauskienė, Irena Naktinienė (iš Papilio), kupiškietės: Genovaitė Koriznienė, Giedrė Murnikovienė, Regina Baltrūnienė ir Aldona Lavickienė (Skapiškis).

Paminėjau ne visus, nes ne visus ir pažinojau.