Naujos knygos pristatymas visada ypatingas renginys. Ir autoriaus nerimas, kaip priims ją skaitytojai, ir svečių smalsumas, kuo nauja knyga patrauks, ar palies širdį, ar įstrigs joje ilgam. Visa tai sukuria nekasdienę atmosferą, kuri vienaip ar kitaip paveikia visus: ir kūrėjus, ir skaitovus, ir klausytojus.

Į tokią šventę kupiškėnus pakvietė poetė, literatų klubo „Lėvens balsai“ narė Genovaitė Koriznienė – spalio 21 d. ji pristatė savo trečią eilėraščių knygelę „Ilgesio upės“. Renginį vedė Kupiškio viešosios bibliotekos Kraštotyros ir edukacijos skyriaus vedėja Lina Matiukaitė, muzikinę gerumo ir svajingumo nuotaiką kūrė Kupiškio kultūros centro darbuotoja Vaiva Mališauskienė, kurios skambus ir šviesus balsas žavėjo visus klausytojus. Tą popietę skambėjo trys poetės eilėraščiai, kuriems melodijas ir sukūrė Vaiva.

„Lėvens balsų“ pirmininkė Regina Baltrūnienė pažėrė itin meniškų metaforų iš naujos G. Koriznienės knygelės. Šių eilučių autorė palygino poeziją kaip liudininkę tarp dangaus ir žemės. Atėjęs (o gal nukritęs) dangaus siųstas įkvėpimas patenka į kūrėjo širdį, tampa „kūnu“ – žodžiu, pasiekia skaitytojų ar klausytojų širdis ir vėl pakyla į dangų, nešdamas jau visą mūsų meilę, džiaugsmą, svajonę, ilgesį – visus tauriausius mūsų jausmus. Gražūs mainai! Eleonoros Mildos Vaižmužienės perskaityti poetės eilėraščiai suskambo nauja jėga. Vėliau pati autorė pasidžiaugė, kad taip gražiai paskaityti eilėraščiai jai labai patikę. G. Koriznienė savo eilėraščius apibudino kaip momentinius kūrinius, kurių jau nei pakartosi, nei pakeisi , – jie tokie, kokie gimė pačioje autorės širdyje, ir dabar keliauja – ieško kito žmogaus širdies.

Visi klausytojai, tikiu, pasijuto nekasdieniškai: vėl atgijo gimtųjų namų nostalgija, jaunystės žavesys, o ilgesio upės kiekvieną plukdė ten, kur veržiasi širdis, grįžta mintis. Graži buvo šventė! Gera buvo plaukti „Ilgesio upėmis“ į gėrio, meilės ir gerumo šalį! Dėkojame mielai Genovaitei už jaukų pasibuvimą.

 

Komentuoti