Šaltas nerimas perveria širdį,
Paukštė sparnais vėl stuksena,
Tik išvargus siela nebegirdi,
Kaip ruduo savo darganas gena...
(B. Zaborskytė-Jasinskienė)

Darganotas lapkričio 5-osios oras nesutrukdė kupiškėnams rinktis į popietę, vykusią Kupiškio kultūros centro Vitražų salėje, kurioje liejosi poezijos posmai. Čia buvo pristatytos kupiškėnių Birutės Zaborskytės-Jasinskienės „Bėgantis laikas“ ir Editos Petrulienės „Renkuosi gyvenimą“ poezijos knygos.

Dviejų artimiausių žmonių gyslomis tekėdama jausmų upė išsiliejo knygų puslapiuose. Renginį vedusi Kupiškio viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Janina Širvinskienė pastebėjo, kad retas toks atvejis, kada dukters ir mamos knygos būtų pristatomos kartu.

B. Zaborskytė-Jasinskienė gimė Terpeikių kaime, labai religingoje šeimoje, kur prabėgo laimingiausi vaikystės bei jaunystės metai. Už tai dėkojo Dievui, kuriuo besąlygiškai tikėjo ir lig šiol išsaugojo dar vaikystėje puoselėtas, krikščioniškas vertybes. Birutė baigė Subačiaus vidurinę mokyklą, dar besimokydama atrado polinkį į humanitarinius mokslus. Atstovavo literatų būreliui, leido sienlaikraštį, vietinėje spaudoje publikavo savo eilėraščius. Svajojo tapti pedagoge ar žurnaliste, tačiau likimas lėmė kitaip. Gyvenimą paskyrė medicinai. Panevėžyje įgijusi akušerės specialybę, 20 metų dirbo Kupiškio ligoninėje. Mylėjo žmones, dirbo atsakingai. Laimėjo daug konkursų ir pelnė nemažai apdovanojimų. Daug metų išdirbo Kupiškio Raudonojo kryžiaus organizacijoje Kupiškio skyriuje. Šiuo metu priklauso Kupiškio literatų klubui „Lėvens balsai“. Jos kūryba spausdinama periodikoje, neįgaliųjų kūrybos almanache, taip pat jos eilėraščius galime rasti internetiniame „Lėvens balsų“ narių puslapyje bei socialianime tinkle „Facebook“.

Birutė save apibūdino, kad kurdama jaučiasi tarsi ne šios visatos žmogus. Rašydama ji tiesiog paskęsta savo mintyse, užsiblokuoja savam pasauly ir nieko neįsileidžia. Eilės liejasi iš širdies, nereikia nei perrašyti, nei redaguoti. Moteris kukliai prisipažino, kad kūryba – jai Dievo duota dovana, ji užburia, sykiu veda į priekį ir globoja. Autorė kalbėjo:,, Kai aš netenku galvos dėl ko nors, ką myliu, mėgstu, dėl ko kenčiu, ką prarandu, ko ilgiuosi, ką išgyvenu – tampa lyg aistra, kuri nutiesia kelius į kūrybą, neša mane pirmyn, tada viską išlieju ant balto lapo. Jei ne kūryba, aš būčiau lyg laivas, sustingęs negyvoje nuobodulio jūroje...“. Autorė džiaugėsi išleista jau trečiąja savo poezijos knyga.

„Turbūt žmonėms mano eilės patinka, nes ir internetiniame puslapyje būna tūkstančiai peržiūrų“, – svarstė knygos autorė.

Tačiau vaikystės pasakos sugriuvo jai ištekėjus. Vienai teko užauginti sūnų, kuris šiuo metu užsienyje, ir dukrą, kuri sėdėjo šalia ir šiltu žvilgsniu palaikė besijaudinančią mamą. Jos abi viena kitai atrodė labai artimos, atviros. Nuo jų sklido neapsakomas gėris, šiluma ir meilė, nuoširdumas ir pasitikėjimas. Viskas buvo labai jautru, emocinga ir tikra. Birutė dėkojo likimui, kad dukra paveldėjo polėkį kūrybai.

Nuostabiai šilta ir be galo jauki popietė skendėjo eilėraščių posmuose. Kupiškio kultūros centro direktorė Jolita Janušonienė skaitydama Birutės poeziją padėkojo už atvirumą, išlietą širdį, atskleistą gyvenimo patirtį ir išgyventus jausmus.

Skaitovė Laimutė Vinciūnaitė ne tik skaitė Birutės eilėraščius, bet ir juos recenzavo. Trečiojoje knygoje Birutė neieško naujų kelių. Gamta – pats svarbiausias kūrybos motyvas. Taip pat dominuoja ilgesys gimtinei, tėvui, motinai ir pirmajai meilei. Ji pastebėjo, kad skaitant jos eilėraščius gali atrasti save, savo skausmą, džiaugsmą ar neviltį.

Į renginį atvyko palaikyti Birutės labai brangūs jai žmonės iš Kauno – studentas Henrikas ir draugė, fortepijono mokytoja Audronė Paškauskienė, su kuria susipažino socialiniame tinkle „Facebook“. Audronė sukūrė keletą kūrinių fortepijonui pagal Birutės eiles, pjesę „Mergaitės malda“ ir baladę „Laukiu vilties“. Nors moteris nuogąstavo, ar pavyks parodyti ir muzika perteikti tai, ką Birutė išliejo eilėse, gausūs aplodismentai nugalėjo abejones.

Banguolė Aleknienė-Andrijauskė pristatė Birutės dukros Editos išleistą pirmąją eilėraščių knygą, kaip ji pati sakė, prasmingu pavadinimu pavadintą – „Renkuosi gyvenimą“.

Edita gimė Kupiškyje, mokėsi Vlado Rekašiaus vidurinėje mokykloje, baigė mokslus labai gerais pažymiais. Jau mokykloje ji buvo kūrybinga, jos rašiniai buvo pastebėti ir skaitomi klasėje. Tačiau mokslus buvo pasirinkusi visai kitos krypties, raudonu diplomu baigė maisto technologijų specialybę, dabar gyvena Vilniuje ir dirba televizijos reklamos srityje. Augina kaip ąžuolus du sūnus, kurie dalyvavo mamos ir močiutės naujų knygų sutiktuvėse.

Editos eilėraščiuose atsispindi jos jausmai, autobiografinės realijos. Matoma emocinga, jautri, silpna ir tuo pačiu stipri, mylinti gyvenimą moteris. Iš Editos užuominų apie naujus eilėraščius buvo galima suprasti, kad tai ne paskutinė jos knyga.

Nusidriekė eilė sveikintojų – draugų, pažįstamų, klasės draugų ir mokytojų, įstaigų darbuotojų, bendraminčių, trečio amžiaus universiteto nariai, vaikai ir anūkai. Kupiškio rajono savivaldybės meras Dainius Bardauskas, taip pat Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotojas Vytautas Knizikevičius su nuoširdžiausiais sveikinimais ir linkėjimais džiaugėsi nuostabia poezijos popiete ir sakė esą negirdėję ir nebuvę renginyje, kuriame būtų pristatomos mamos ir dukters knygos.

Renginio metu eilėraščius skaitė Regina Baltrūnienė, Danutė Petrušauskienė, Eleonora Milda Vaižmužienė, o muzikinį foną padovanojo Kupiškio rajono Neįgaliųjų draugijos vokalinis moterų ansamblis „Prie Kupos“, vadovaujamas Gendrutės Kliaugienės.

Daug dėmesio, sveikinimų, gražių žodžių sulaukusios moterys, atsidėkodamos visus pakvietė pasivaišinti.

Renginio nuotraukos

 

Komentarai   

#4 Rita 2017-01-09 12:04
Aš nebuvau renginyje, bet iš video ir nuotraukų supratau, kad tos moterys yra tikrai ŠAUNIOS!!! O Jų kūryba yra Dievo duota dovana, kurkite, mylėkite ir džiuginkite žmones, o mes skaitysime, džiaugsimės Jūsų kūryba, asmeniškai Birutei, tariu ačiū, kad esi, šaunuolė, tokių žmonių Kupiškiui labai reikia! Esi iš tokių poečių, kurie savo kūryba sugeba paliesti žmogui širdį...
Pagarbiai Rita
Cituoti
#3 Audronė Paškauskienė 2016-12-08 13:03
Tu nuostabi, geroji mano drauge!
Tava širdis - negyjanti žaizda....
Tačiau kas rytą tu prisijeli išnaujo
Ištiesdama į saulę širdį ir svajas!
Tavi eilėraščiai, kaip jūros bangos -
Vilnija, daužosi bekraštėj erdvėje,
Kol atsimušusios į krantą sudūžta pieno putele...
Ir kaip Jūratė nemarioji,
Renki auksinio gintaro lašus,
Kuriuos širdim savąja išrikiuoji,
Išliedama į posmus nemarius!
Ačiū, geroji mano drauge,už tavo širdį
Ir didžia meile pulsuojančius eilėraščių posmus!
O šventė buvo nuostabi, jos žodžiais apsakyti negali!
Birute, drauge mūs gera ir Editėle mylima,
telaimina jus Dievas ir dangus, te Jėzaus
palaima globoja jus!
Cituoti
#2 Rūta 2016-12-06 12:48
Mielosios , Birute ir Edita, buvau renginyje ir aš, tai nepaprasto grožio renginys! Tiek jame visko buvo daug: iš Jūsų eilių sklido begalinis dvasinis jausmas, išgyvenimai, ilgesys, meilė, gamtos grožis, viskas ko reikia žmogui, taip varstė širdį prisiminimai, kad ir ašarą teko nubraukti...Bir ute, asmeniškai Tau, kad tu esi puiki poetė jau žinojau, bet, kad ir dukra rašo man buvo staigmena!Sveik atos Jums abiems, raėykite, nesustokite, Jūs, kaip eliksyras mūsų širdims ir gyvenimui...
Pagarbiai Rūta
Cituoti
#1 Nijolė 2016-11-14 18:26
Miela Birute ir Edita, buvau renginyje ir tokios šventės nesu mačiusi gyvenime!!!! Nuo Jūsų eilių verkė ne tik žmonės, bet ir jų širdys...Abiejų eilės labai gražios, jausmingos, išgyventos,nori si skaityti ir skaityti, asmeniškai Birutei-esi kupiškėnų šviesulys, taip rašyti tik moka Dievo dovaną turintys žmonės, būkite laimingos, rašykite ir rašykite
Pagarbiai Nijolė
Cituoti

Komentuoti