Spalio 16 d. Trečiojo amžiaus universiteto poezijos ir literatūros fakultetas 2014-2015 mokslo metus pradėjo Genovaitės Koriznienės antrosios poezijos knygelės „Skrendančio paukščio tyloj“ pristatymu. Renginyje dalyvavo šio fakulteto lankytojai ir kiti poezijos mylėtojai. Į knygos sutiktuves susirinko daug Genovaitės draugų, pažįstamų. Matyt, poetinė kalba daugelį žavi.

Danutė Baronienė, Kupiškio viešosios bibliotekos Informacijos ir kraštotyros skyriaus vedėja, pristatė autorės knygelę, apžvelgė jos tematiką, kalbino pačią poetę. Regina Baltrūnienė, literatų klubo „Lėvens balsai“ pirmininkė, parinko tikrų Genovaitės posmų perliukų: „Geriausiai girdisi nepasakyti žodžiai“, „Taip skaudžiai į atmintį sminga vienišo žingsniai – minioj“, „Žemės veidas – skaidrus atvirukas“, „Nenoriu dar į negrįžimo žemę“, „Beržo šakele per nuogą vėjo veidą“, „Į sieną atremtas šaknis išleidžia dalgis...“ ir kt.

 

Eilėraščiai – tarsi išpažintys, lyg sušukuoti (o gal ir susivėlę) vaikai, išleisti į žmones. Kaip juos sutiks žmonės, priklauso nuo pačių skaitytojų: ramūs ir džiugūs ras daug džiaugsmo. Kiti gal ir supeiks – kokie esame, tą ir kituose matome. Neverta bijoti, „Ką žmonės pasakys“, savo kūryba būtina dalintis su kitais. Tik tada kūrėjas gyvas, kai jo kūrinius gali pamatyti, išgirsti visi žmonės.

Genovaitės žodis labai jautrus, poetė giliai pažvelgia į pačią gyvenimo šerdį, randa joje pačius stipriausius jausmus, pačią giliausią išmintį.

Eilėraščiai visai kitaip suskamba, kai juos skaitome garsiai. Regina Baltrūnienė, Angelė Marija Jonuškienė, Eleonora Milda Vaižmužienė, Eugenija Katauskienė perskaitė po keletą poetės eilėraščių, o pati poetė paskaitė eilėraščių iš pirmosios savo knygelės „Delnų šiluma“.

Renginį papuošė Kupiškio meno mokyklos dėstytojos Inesos Paurienės skersine fleita atliekamos nuostabios melodijos.

Poetę sveikino Kupiškio socialdemokratų partijos narys A. Cesevičius, savivaldybės vicemeras A. Navickas, literatai, draugai, bendradarbės, dukra Vilma, anūkas Edvinas ir kiti poezijos mylėtojai.

Komentuoti