Gegužės 31, paskutinę pavasario dieną, svečiavomės V. ir A. Uldukių sodyboje Tumasonyse, kur dalis mūsų literatų klubo narių, Aušros pakviesti, susirinkome paskaityti eilių, skirtų Tėvo dienai, savo artimiesiems bei šeimos ir bendravimo vertybėms.

Daugumai mūsų gimti namai asocijuojasi su pinavijų žydėjimu ar jazminų kvapu.

Gražiai išpuoselėta, atnaujinta buvusi tėvų sodyba, kur pats jazminų žydėjimas, kur išdidžiai vaikšto kiemo „šeimininkas“ rainas katinas, o tvenkiny žuvelės plauko, patirti įspūdžiai čia pat „padiktavo“ G. Koriznienei, eilėraštį, kurį, vos spėjusi užrašyti, tuoj mums ir paskaitė. Eilėraštyje apdainuotas sodybos grožis ir jaukumas. Nors vietą, kur gimėme ir augome, dažniausiai vadiname tėviške, Genovaitė nesuklydo šią sodybą įvardijusi Tėvyne. Juk čia – Tėvų gyventa, dirbta, sodybos takais vaikščiota...

 

Sėdėjome jaukioje pavėsinėje ir dalinomės prisiminimais, mintimis, posmais.

Nesitarusios, tačiau net trys literatės buvo pasirinkusios skaityti ne tik savo, bet ir Valdo Kukulo eilėraščius. Eilėraštį „Žalia vėtros šaka“ skaitė Aušra Uldukienė, Vida Kaulakienė – jo eilėraštį, skirtą V. Klibui, o mūsų literatų klubo kuratorė Lina Matiukaitė pasirinko eilėraštį „Aš noriu gyventi“, kuris jau tapęs daina, o ją atlieka buvęs kupiškėnas Algimantas Kriūka. Prisimintas buvo ir poetas Bronius Ribokas, jo eilėraštį „Nuvesk mane į vasarą...“skaitė Vida K.

Savo eilėmis dalinosi ir Eleonora Milda Vaižmužienė, Eugenija Katauskienė, Lina Rimšienė ir šių eilučių autorė. Buvo ir dvi viešnios iš Šimonių miestelio, kurios mūsų klausėsi, dalinosi prisiminimais apie savo gimtuosius namus, padovanojo mums leidinius „Šimonietis“.

Po skaitymų, troboje vaišinomės šeimininko parūpinta, o šeimininkės Aušros skaniai iškepta šerniena ir kitais gardumynais. Netrūko kalbos, įspūdžių, nuskambėjo ir keletas dainų.

O susiruošusios namo, dar stabtelėjom po jazminų krūmais įkvėpt nepamiršto jų kvapo...

Komentuoti