Gegužės 24-osios pavakarę atsikvėpti nuo kasdieninių rūpesčių ir vasariškos kaitros į vėsią Noriūnų dvaro salę rinkosi tie, kam artimas mėgėjų teatras bei lietuviška muzika. Šį kartą į premjerą kvietė saviškiai – Noriūnų laisvalaikio centro „Dvarėlio“ teatras, žiūrovams pristatęs spektaklį pagal literatų klubo „Lėvens balsai“ narės Eugenijos Urbonienės knygą „Užupečkio paveikslaliai“.

 

Renginio pradžioje Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Noriūnų padalinio vyresnioji bibliotekininkė Irena Gasparonienė pristatė ir kalbino knygos autorę, kurią į renginį palydėjo dukra Kristina. Žurnalistė E. Urbonienė prisiminė, kad rašyti pasakojimus kupiškėnų tarme paskatino laikraščio „Kupiškio žinios“, kuriame ji dirbo, redaktorius Alfonsas Briedis. Taip 2003-2008 metais šiame laikraštyje atsirado „Užupečkio istorijos“ – serija vaizdelių apie kaimo žmones, kurių gyvenimo istorijos ar įvairios jų išgyvenamos situacijos arba sugalvotos, arba nugirstos iš bendraujančių žmonių, arba specialiai autorei papasakotos. Personažai apgyvendinti kaime išgalvotu – Užupečkio – vardu, jie kalba vaizdinga kupiškėnų tarme, vienaip ar kitaip išgyvena politines šalies realijas, įvairius buities ir nuolatos besikeičiančio gyvenimo akibrokštus bei džiaugsmingus įvykius. Eugenija sakė, kad tik Kupiškio viešosios bibliotekos laimėto projekto dėka tos istorijos sugulė knygą – teko nemažai padirbėti, iš 150 parašytų istorijų atrinkti tik tris dešimtis įdomiausių, kai ką pataisyti, redaguoti tarmišką rašybą. Čia labai daug pagelbėjusi ir „Lėvens balsų“ klubo pirmininkė Regina Baltrūnienė. Tarmių metais parengtą projektą „Kupiškėniški vaizdėliai“ dalinai finansavo Kultūros ministerijos Etninės kultūros programa. Buvo sumanyta knygą iliustruoti Kupiškio meno mokyklos iniciatyva organizuoto respublikinio jaunųjų dailininkų grafikos konkurso „Tarp kalnalių ir upėlių“ geriausiais darbais. Taip „Užupečkio paveikslalius“ papuošė Anykščių, Kupiškio, Panevėžio ir Subačiaus mokinių grafikos kūrinėliai.

„Dvarėlio“ teatro režisierė Violeta Laucienė dėkinga I. Gasparonienei, kuri pasiūlė pastatyti spektaklį pagal „Užupečkio paveikslalius“. Pati Violeta rašė scenarijų, atrinko vaidybai labiau tinkančius epizodus, kūrė scenografiją ir labai nerimavo, kaip pasiseks aktoriams vaidinti kupiškėniškai, kaip šį sumanymą įvertins knygos autorė.

Pagaliau scena atidengta ir žiūrovai išvydo Užupečkio kaimo Pečiulių šeimyną – darbščiąją Stasiunią Pečiulienę (Aurelija Šilinskienė), griežtąjį tėvą Ladzių Pečiulį (Meilutis Kriaučiukas) ir jų sūnų, „namų sorgų už pavolgymų“, Arūną (Mindaugas Steponavičius). Pas Pečiulius tiesiai iš turgaus „su navydnom“ atskuba greitakalbė Aneliutė Arlauckienė (Irena Gasparonienė), čia „pasibėdavoti“ dėl vagių papjautos karvytės atlekia Untosė Muraškienė (Laima Valiukaitė), čia su reikalais vis atbėga Jania Paliulienė (Genė Kručienė).

Greitai prabėgo spektaklio akimirkos ir uždangai nusileidus žiūrovai premjerą sveikino plojimais. Režisierė su jauduliu teiravosi, ar taip pati autorė regėjo savo knygos personažus ir suvaidintas situacijas. E. Urbonienė sakė, kad labai patiko spektaklis, gražiai apjungti epizodai, įtaigi aktorių vaidyba. Ji pažadėjo bendradarbiauti su teatru, patarti kokiomis naujomis situacijomis ir spalvingais personažais būtų galima papildyti spektaklį. Baigdama pajuokavo, kad tik nusiminė neišvydusi scenoje labai jos mylimo „Užupečkio paveikslalių“ veikėjo Petro Arlaucko, kurio mėgstamiausias posakis – „nu“.

Premjeros sėkmę palydėjo ir vakarą užbaigė muzikinė grupė „Nostalgija“, vadovaujama Rimanto Adomausko.



Komentuoti